Aplinkos ministerijos pradėti rengti dokumentai jūros aplinkos apsaugos valdymui stiprinti – dar viena priemonė siekiant įgyvendinti Nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, kurią Vyriausybė patvirtino 2010 metais. Kaip sakė ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, jie leis tobulinti integruotą vandens telkinių valdymą, jam taikyti darnaus vystymosi principus, diegti ekosistemomis pagrįstus veiklos valdymo metodus. Remiantis šiais dokumentais bus atnaujinta ir Nacionalinė Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija.
Pasak Daliaus Krinicko, sprendžiant Baltijos jūros problemas labai svarbus šalies pramonės įmonių požiūris. „Galima tik pasidžiaugti, kad Helsinkio komisijos sudarytame didžiausių Baltijos teršėjų sąraše dabar tėra likusi tik viena Lietuvos pramonės įmonė. Tačiau ir ji dar šiemet turėtų būti išbraukta iš šio sąrašo, kadangi daug dėmesio ir investicijų skiria aplinkos apsaugai“, – sakė Vandenų departamento vadovas.
Jis pažymėjo, kad rūpinantis Baltijos jūros sveikata bene daugiausia problemų kelia eutrofikacija. Jai Baltija yra labai jautri dėl savo gana ribotos vandens apykaitos. Jūros biologinė įvairovė nukenčia dėl taršos pavojingomis medžiagomis, kurią sąlygoja pramonės plėtra. Baltija yra turtinga retų rūšių ir buveinių, kurios svarbios pasauliniu mastu. Tačiau nuo XX a. vidurio Baltijos jūros ekosistema labai kinta. Tai lemia klimato pokyčiai, eutrofikacija, plintančios naujos svetimos rūšys, nustelbiančios vietines rūšis. Tam tikros gyvūnų ir augalų rūšys nyksta ir dėl to, kad Baltijos jūros žemutiniuose vandens sluoksniuose susidaro deguonies stygiaus zonos. Nuolatinis biologinių išteklių eikvojimas, aplinkos tarša negali neatsiliepti biologinei įvairovei. Todėl silpnėja visos ekosistemos stabilumas ir atsparumas.
Nacionalinei Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijai įgyvendinti buvo parengtas priemonių 2010-2015 m. planas. Jame daugiau dėmesio numatoma skirti saugiai laivybai užtikrinti. Laivyba Baltijoje sudaro apie 15 proc. viso pasaulio jūrų eismo ir kasmet aktyvėja. Todėl didėja ir jos keliama taršos rizika. Jūrų transportas (laivai ir uostai) veikia visus jūrų aplinkos komponentus: vandenį, dugną, krantą, atmosferą, gyvąją gamtą. Į Baltiją ir tyčia, ir avarijų metu išleidžiama naftos ir kitų kenksmingų medžiagų bei atliekų. Į jūrą su balastiniais vandenimis patenka kenksmingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų. Neigiamą poveikį jūros būklei daro ir paskendę žvejų tinklai ir šiukšlės.
2011 metais buvo įgyvendintos visos minėtajame plane numatytos priemonės – patvirtintas įmonių ir institucijų, kurios turi turėti taršos incidentų likvidavimo planus, sąrašas, taip pat patvirtinta naftos taršą likviduojančių medžiagų naudojimo, esant taršos nafta incidentams, tvarka, patvirtinti veiksmai, kurių rekomenduojama imtis valstybės aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams esant taršos nafta incidentams, numatytos priemonės nuo naftos nukentėjusiai biologinei įvairovei ir kt.
Baltijos regiono valstybės jūros aplinkos apsaugos problemas mėgina spręsti bendromis pastangomis. Lietuva konkrečias Nacionalinės Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2015 m. plano priemones numatė jas suderinusi su kitomis Baltijos šalimis.
Aplinkos ministerijos informacija
Neringos.info
