7.6 C
Neringa
2024 / 03 / 28

Kaip išsaugoti energingumą visą gyvenimą?

Ar jau skaitėte?

Visiems, o ypač vyresniems žmonėms, svarbi motyvacija kuo ilgiau gyventi aktyviai, dalyvaujant socialinėse veiklose ir darbo rinkoje. Šiuolaikinei visuomenei svarbu, kad didelę patirtį įgiję kvalifikuoti specialistai kuo ilgiau išliktų sveiki ir darbingi.

- Reklama -

Vis geriau suprasdami tinkamos gyvensenos ir gyvenimo kokybės bei trukmės sąsajas, galime išlikti veiklūs, džiugūs, darbingi bei naudingi artimiesiems, visuomenei. Žinoma, tam reikia žinių ir pastangų.

Profilaktinė ir funkcinė medicina gali vis daugiau. Tačiau…

Gyvenimo būdas turi labai daug įtakos darbingumui ir ilgaamžiškumui. Pateikiama nemažai mokslu pagrįstų įrodymų ir rekomendacijų įvairaus amžiaus žmonėms, ilgaamžiškumą tyrinėja ir viena naujausių medicinos mokslo šakų – senėjimo prevencijos medicina (angl. anti-aging). Netolimoje ateityje, naudodami įvairius senėjimo prevencijos instrumentus, ir sulaukę garbaus amžiaus liksime puikios psichinės, fizinės ir emocinės sveikatos bei maksimaliai darbingi, patraukliai atrodantys.

Senėjimo prevencijos medicinos priemonių piramidės viršūnėje pirmąsias vietas mokslininkai skiria genų terapijai, kuri masiškai gali būti pradėta taikyti po 5–15 metų, ir kamieninių ląstelių terapijai. Kitos priemonės: organų transplantacija, pakeičiamoji hormonų terapija ir kiti medikamentai, estetinės senėjimo prevencijos medicinos priemonės (neinvazinės ir invazinės gydomosios kosmetologijos procedūros), rekreacijos, fizioterapijos, detoksikavimo ir kitos procedūros, atliekamos medicinos įstaigose ir gydyklose, maisto papildai, žoliniai preparatai ir specifiniai organizmo funkcijas pagerinantys nereceptiniai vaistai. Kitos piramidės pakopos – profilaktiniai tyrimai, ankstyvoji ligų diagnostika ir gydymas, protinė veikla ir specialūs pratimai, padedantys išsaugoti ir stiprinti mąstymo funkcijas, pasitenkinimą teikiantis gyvenimas šeimoje, optimalus fizinis aktyvumas (apimantis ir kūno rengybą, t. y. tikslingą proporcingo, estetiškai atrodančio kūno formavimą), racionali mityba.

O prevencijos priemonių piramidės pagrindas yra liguistą senėjimą stabdantis ir organizmo funkcijas išsaugantis bei gerinantis gyvenimo būdas. Tai miego ir būdravimo režimas, tinkamos darbo ir poilsio sąlygos, nepiktnaudžiavimas cheminėmis medžiagomis, ekologinė profilaktika, streso bei emocijų valdymas ir emocinio „fono“ optimizavimas, geri bendravimo įgūdžiai, asmens higienos ir kūno priežiūros priemonės.

- Reklama -

Raumenys padeda smegenims ir nervams

„Judesiai gali pakeisti vaistus, tačiau jokie pasaulio vaistai nepakeis judėjimo“, – rašė 19 a. prancūzų gydytojas K. Tisso. Šiuolaikiniai tyrimai įrodo, kad reguliarus mankštinimasis daro teigiamą poveikį ne tik fiziniam kūnui, bet ir mąstymo, atminties funkcijoms, emocijų valdymui ir senėjimo prevencijai.

Norint ilgai būti darbingu ir džiaugtis gyvenimu, neužtenka būti lieknu. Jeigu juosmens apimtis ir kūno masė atitinka „sveikas“ normas bei rekomendacijas – puiku. Tačiau svarbu ir gerai jaustis, gyventi pakankamai aktyviai.

Fizinis aktyvumas gali padėti išvengti įvairių ligų ir jas įveikti. Atliekant optimalius fizinius pratimus, stiprėja sensomotorinė sistema (raumenys, kaulai, motoriniai nervai, sausgyslės, raiščiai), taip pat imuninė, centrinė nervų, endokrininė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Jų tinkamas funkcionavimas lemia sveiką ir ilgą gyvenimą. Neseniai nustatyta, kad aktyviai judant iš raumenų išsiskiria apie šimtas įvairių medžiagų (miokinų), kurios svarbios ne tik raumenims, bet ir nervų sistemai, kaulams, imuninei sistemai, kraujagyslėms, širdžiai, kepenims, inkstams, kasai ir kitiems organams bei sistemoms. Viena tokių medžiagų, sintezuojamų dirbant raumenims, yra nervų augimą ir regeneraciją stimuliuojantis proteinas BDNF (angl. Brain-derived neurotrophic factor). Veikiant šiai medžiagai, gerėja atmintis ir mąstymo greitis, dėmesio koncentracija, mokymosi efektyvumas. BNDF saugykla yra hipokampas (hipocampus). Tai viena iš dviejų suaugusio žmogaus smegenų sričių, atsakingų ne tik už įsiminimą ir atmintį, bet ir nervinių ląstelių atsinaujinimą. Hipokampe besikaupiantis BDNF apsaugo smegenų ląsteles, skatina naujų nervinių ląstelių augimą ir sinapsių ar jungčių tarp nervinių ląstelių susidarymą ir taip pagerina kognityvines funkcijas. Įdomu, kad didesni BDNF kiekiai išskiriami, kai užsiimama mėgstama fizine veikla, patiriant geras emocijas.

- Reklama -

Per pastaruosius kelis dešimtmečius dėl gausesnės mitybos ir mažesnio fizinio aktyvumo daugėja nutukusių žmonių. Išsamūs tyrimai rodo, kad labiausiai Europos gyventojų nutukimą skatina saldus bei riebus maistas ir su juo gaunamas omega-6 rūgščių perteklius. Vis dėlto vien tik pagal žmogaus kūno masę negalima spręsti apie lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Svarbu, ar nutukimas yra „sveikas“, ar „nesveikas“ – reikia įvertinti kūno audinių sandarą. Naujausi tyrimai atskleidė vadinamąjį nutukimo paradoksą: mažesnis kūno masės indeksas (KMI) nesudaro prielaidų ilgesnei gyvenimo trukmei. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ilgiau gyvena liekni žmonės, tačiau taip nėra. Ištyrus kelių milijonų žmonių gyvensenos ypatumus nustatyta, kad sirgusiųjų įvairiomis ligomis mirtingumas yra toks pat, ir kai KMI apie 20, ir kai KMI apie 30. Kai KMI mažesnis nei 27 (nuo 27 iki 20), mirtingumas ne mažesnis, o netgi didesnis. Taigi, ilgai gyvenimo kelionei labiau yra pasirengęs ne labai liesas (KMI <20) žmogus, bet turintis šiek tiek antsvorio. Mokslininkai dėl „sveiko“ KMI dar ginčijasi ir pateikia visiškai prieštaringų faktų, galutinių išvadų kol kas nėra..

Įdomu tai, kad, kaip atskleidė didelės imties mokslo tyrimai, žmonės taptų lieknesni, jeigu akyliau rinktųsi draugus: jeigu geriausias draugas ar geriausia draugė yra nutukę, „užsikrėtus“ nesveiku jų gyvenimo būdu, tikimybė nutukti padidėja apie 100 proc.

Ką daryti?

Gyvenimo kokybė labai priklauso nuo gero poilsio (miego), kokybiško saikingai vartojamo maisto ir optimalaus fizinio krūvio. Net ir nedaug padidinus savo fizinį aktyvumą, galima gauti daug naudos. Danijos mokslininkų tyrimas truko net 35 metus, dalyvavo 17589 sveiki žmonės (1). Nustatyta, kad penkerius metus 1–2 kartus per savaitę bėgiojant bent 5–10 minučių lėtu tempu, mirtingumą nuo visų ligų galima sumažinti apie 26 proc. Tyrime dalyvavusių vyrų „senėjimo slenkstis“ atitolintas 6,2 metų, moterų – 5,6 metų. Svarbu bėgioti sistemingai.

Fiziniai pratimai sumažina streso hormonų kortizolio ir noradrenalino lygį organizme, padeda išsiskirti endorfinui – medžiagai, kuri stimuliuoja euforiją, pasitenkinimą, gerą nuotaiką. Daug tyrimų parodė, kad norint sumažinti depresijos simptomus, mankštą reikėtų daryti reguliariai. Rekomenduojamas režimas – 25 ar 30 minučių penkis kartus per savaitę arba 45 minutės tris kartus per savaitę. Bet kuris iš šių variantų naudingas sergant depresija.

Jeigu žmogaus motorinė sistema nusilpsta (dėl fizinio krūvio stokos, dėl senėjimo, dėl ligų, dėl nevisavertės mitybos, dėl per didelio streso, kuris gali būti ir fizinės, ir socialinės, ir protinės įtampos pasekmė, ar dėl per didelio fizinio krūvio), paveikiamas visas organizmas: sumažėja ne tik fizinis, bet ir protinis darbingumas, didėja tikimybė susirgti.

Siekiant geriau pasijausti, nebūtina mankštintis valandų valandas. Dešimties mokslinių tyrimų analizė parodė, kad vos 5 minučių mankšta palankiai veikia nuotaiką ir padeda šalinti stresą. O norintiems lavinti organizmą visapusiškiau, verta pasimankštinti bent 4 kartus per savaitę: bent 30 minučių per dieną skirti ėjimui, bėgimui, plaukimui ar mankštai, kilstelint pulsą iki 120–130 kartų per minutę. Patogiausia tai daryti prižiūrint kūno kultūros specialistui, gavus jo patarimų dėl savikontrolės ir saugumo.

Jeigu žmogus yra piktas, impulsyvus, o emocijos dažnai užvaldo protą, jis sparčiau sensta. Todėl įvairaus amžiaus žmonėms, ne tik vyresniems, tikslinga į savo dienotvarkę įtraukti dėmesio koncentravimo, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties, emocijų – „karšto“ ir „šalto“ proto – valdymo metodikas. Jos gali labai veiksmingai padėti atsisakyti žalingų įpročių.

Svarbu, kad gliukozės kiekis kraujyje būtų kuo stabilesnis. Rekomenduojama neperalkti, vartoti pakankamai produktų, kurių glikemijos indeksas mažas: tai daržovės, ankštinės kultūros, vadinamieji viso grūdo gaminiai (penkiagrūdė duona), grikiai, perlinės kruopos ir kt. O desertų su cukrumi ir labai saldžių vaisių geriau vengti. Pavyzdžiui, prinokusių bananų glikemijos indeksas yra labai didelis. Reikėtų vartoti daugiau žalių daržovių, maisto papildų, kurie padeda mažinti stresą, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, suteikia antioksidantų (vitaminų E, C, D, B, kalcio, magnio, chromo, cinko), ir pakankamai miegoti. Miegas turi būti gilus ir nepertraukiamas.

Verta siekti, kad:

Jūsų mityba būtų racionali, saikinga, išsauganti sveikatą bei darbingumą,
Jūsų gyvenamojoje aplinkoje nebūtų toksinų,

  • fizinis krūvis būtų adekvatus Jūsų fiziniam pasirengimui ir sveikatos būklei. Kai tik turite kelias laisvas minutes,
  • atlikite bet kokių pratimų, kurie pagreitina pulsą ir leidžia raumenims padirbėti,
  • pakaktų laiko poilsiui ir mėgstamai veiklai. Stresui ir emocijoms valdyti taikykite meditaciją, autogeninę treniruotę,
  • išmokite kvėpavimo pratimų, užsiimkite mėgstama laisvalaikio veikla, dalyvaukite savanorystės projektuose.

Ko nedaryti?

– Nežaloti savo sveikatos, nelaukti brandaus amžiaus ir medikų nurodymų, jog jau būtina keisti gyvenseną; svarbiausių sveikatos stiprinimo priemonių galite jau dabar imtis patys,

  • metams bėgant nemažinti fizinio aktyvumo,
  • nevartoti nekokybiško maisto ir metams bėgant nedidinti suvartojamo maisto kiekio,
  • nesudaryti situacijų, kuriose patirtumėte psichoemocinę įtampą bei stresą,
  • intensyviai nebendrauti su žmonėmis, kurių gyvensena nėra palanki sveikatai,
  • nedelsti ieškant pagalbos. Kai reikia, kreiptis į medikus, tikrintis profilaktiškai bei pasinaudoti prevencinėmis
  • ankstyvosios lėtinių neinfekcinių ligų diagnostikos programomis,
  • nepiktnaudžiauti alkoholiu. Europos Sąjungoje dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta 120 tūkst. 15–64 metų žmonių
  • bei registruojama apie 136 tūkst. naujų vėžio atvejų. Europiečiui, vidutiniškai išgeriančiam tris alkoholinių gėrimų
  • vienetus per dieną, rizika susirgti vėžiu du kartus didesnė nei tam, kuris kasdien kenčia nuo pasyvaus rūkymo,
  • nevairuoti išgėrus, apsvaigus, pavargus, nevažiuoti su tokiu vairuotoju,
  • nevartoti arba mažiau vartoti gėrimų su kofeinu,
  • pagal galimybes nemažinti protinės veiklos. Jeigu baigus darbinę karjerą ar pakeitus veiklos pobūdį sumažėjo
  • protinio darbo, reguliariai atlikite užduotis ir pratimus, padedančius išsaugoti ir stiprinti mąstymo funkcijas.

Kas dar svarbu?

Žmogus yra biosocialinė būtybė. Tad ne tik fiziniai veiksniai ir optimalus fiziologinių procesų funkcionavimas lemia gerą savijautą, darbingumą ir aktyvų ilgaamžiškumą. Vis daugiau atsiranda pagrįstų mokslo rekomendacijų, raginančių atkreipti dėmesį į socialinius ir emocinio pobūdžio veiksnius. Ar mūsų bendravimas ir santykiai yra pozityvūs bei teikiantys pasitenkinimą? Ar pakankamos nervų sistemos funkcinės galimybės (ištvermė, dėmesio koncentracija, atmintis)? Ar sugebame prisitaikyti prie kintančių sąlygų?

Gebėjimas mokytis ir tobulėti, gebėjimas mylėti ir būti mylimam, pragmatiškas ir pozityvus požiūris į save (kaip aš vertinu bei priimu savo galimybes, trūkumus, patirtį, išvaizdą?), geri santykiai kolektyve, protinės veiklos efektyvumas, visavertė darbinė ir kūrybinė veikla, gebėjimas spręsti problemas bei jaustis visaverčiu bendruomenės nariu – tai stiprios asmenybės bruožai ir nuolatinės kūrybos bei savęs tobulinimo galimybės.

Parengė Danguolė Andrijauskaitė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla , 2018

- Reklama -

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Juodkrantėje pristato Masačusetso technologijų institute sukurtą, meno ir mokslo sinteze grįstą instaliaciją

Menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai Juodkrantėje pristato Masačusetso technologijų institute sukurtą, meno ir mokslo sinteze grįstą instaliaciją „Ateitybės sala“ Nuo liepos 28 d. Juodkrantės svečiai ir gyventojai Pamario galerijos prieigose gali pamatyti vienų iš tyrimais...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Kodėl ir kaip dovanojame sužadėtuvių žiedus?

Sužadėtuvių žiedas yra daugiau nei tik papuošalas. Jis simbolizuoja svarbų pažadą poros santykiuose. O ar kada pagalvojote, kodėl dovanojame būtent deimantais papuoštus žiedus? Sužadėtuvių žiedų istorija prasidėjo labai seniai, tačiau jų populiarumas stipriai išaugo,...

2021 metų vestuvinių žiedų tendencijos: kas laukia ateinančiais metais?

Galima neabejoti, kad 2021 m. vestuvių tendencijoms įtakos turės Covid-19 pandemija ir 2020 m. karantinas. Šiais metais tūkstančiai jaunųjų ir jaunikių buvo priversti atšaukti ar atidėti savo vestuves, daugelis su mintimi, kad jų 2021...