10.3 C
Neringa
2024 / 03 / 28

Mokykloje visą dieną: vaikai geriau mokosi, tėvai mažiau jaudinasi

Ar jau skaitėte?

Asta Blandė..

Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios dešimtys Visos dienos mokyklų, kurios siūlo galimybę pasilikti po pamokų ir iki 17 ar 19 val. dalyvauti formalųjį ugdymą papildančiose neformaliojo švietimo veiklose, gauti mokymosi, švietimo pagalbą, aktyviai leisti laiką lauke ir dalyvauti kitose ugdymui skirtose veiklose. Tai gali tapti išeitimi vaikų laisvalaikiu ir visapusiu ugdymu besirūpinantiems, pilną darbo dieną dirbantiems tėvams, kurių vaikai pasibaigus pamokoms 12 ar 13 val. dienos grįžta namo ir laiką leidžia vieni. Be to, ilgesnis laikas su bendraamžiais ir specialistais skatina daugiau bendrauti ir prisijaukinti mokyklą, o tai, kaip pastebi ekspertai, sprendžia ir psichologines, mokymosi motyvacijos ir socialinės įtraukties problemas.

- Reklama -

Vis daugiau „kitokių“ vaikų

Mokymo įstaigose vis dažniau pastebima, kad vaikų motyvacija akademinėms žinioms yra prislopinta, vis daugiau yra turinčiųjų bendravimo sunkumų – tai patvirtina ir psichologė, parodos „Mokykla“ dalyvė, Asta Blandė.

„Sakyčiau, kad atsirado daugiau „kitokių“ vaikų. Vaikų, kurie turi tam tikrų sunkumų bendraujant, mokantis, kuriems reikalinga papildoma pagalba koreguojant elgseną ir emocinę raišką“, – pastebi specialistė.

Šios srities praktikė, vienos iš mokyklų, įgyvendinančių Visos dienos mokyklos modelį, Kauno Palemono gimnazijos direktorė Ramunė Baniulienė sako, kad vaikų uždarumo, akademinių pasiekimų ir bendravimo problemas galima spręsti prisijaukinus mokyklą. Visos dienos mokyklos modelis kuria galimybę vaikams labiau įsitraukti, domėtis ir pažadina norą eiti į mokyklą net ir stokojantiems motyvacijos.

„Įsitraukę į veiklas po pamokų, moksleiviai tarsi atranda mokyklą iš naujo – ji nebėra vien tik privalomoms pamokoms skirta erdvė. Stebime, kaip didėja moksleivių motyvacija, gerėja akademiniai pasiekimai, emocinė savijauta ir įsitraukimas pamokų metu. Kadangi veiklose dalyvauja įvairaus amžiaus vaikai, jie kartu auga – bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, susipažįsta, „jaukinasi“ mokyklos erdves ir atmosferą“, – sako R. Baniulienė.

- Reklama -

Išeitis dirbantiems tėvams

Remiantis užsienio praktika, kai kuriose valstybėse, kuriose įgyvendinamas Visos dienos mokyklos modelis – Anglijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Suomijoje – juo siekiama sumažinti socialinę atskirtį ir įtraukiuoju būdu ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.

Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdytas Visos dienos mokyklos poreikio tyrimas parodė, kad toks mokyklos modelis itin reikalingas – poreikį išreiškė apie 90 % apklaustų tėvų, daugiausia auginančių mažamečius vaikus, tačiau jie labiausiai nori, kad vaikas namo grįžtų paruošęs namų darbus bei įsitrauktų į kokybišką laisvalaikį ir švietimo veiklas. R. Baniulienė pastebi, kad šį poreikį atliepti gali ir turi mokykla, pailginus jos veikimo dieną.

„Mūsų gimnazija yra Kauno miesto pakraštyje – tokių atokiau esančių mokyklų yra ne viena, o daugumos mokinių tėvai dažniausiai dirba toli nuo namų ar mokyklos, todėl manome, kad Visos dienos mokyklos projektas, visų pirma, atliepia tėvų poreikį ugdyti vaikus saugioje aplinkoje, užtikrinti jų turiningą poilsį, užimtumą ir ugdymą neformaliojo ugdymo būreliuose bei kitose mokyklos veiklose: šventėse, edukacinėse programose būnant viename pastate, nesiblaškant po miestą“, – sako mokyklos vadovė.

- Reklama -

Lietuvoje – jau arti pusšimčio visos dienos mokyklų

Lietuvoje Visos dienos mokyklos modelis skinasi kelią – šie mokslo metai yra pirmieji, kuomet projektas imtas įgyvendinti nacionaliniu mastu, apie jį imta drąsiai kalbėti. Visos dienos mokykla yra viena iš temų didžiausiame šių metų švietimo bendruomenės renginyje – parodoje „Mokykla 2018“.

„Šiais mokslo metais 23-iose Lietuvos savivaldybėse Visos dienos mokyklos projektą įgyvendina 40 mokyklų. Jų veiklose kiekvienoje mokykloje dalyvauja nuo 50 iki 720 vaikų. Visose mokyklose yra tam tikros veiklos kryptys, kurias moksleiviai gali pasirinkti: dalyvauja sporto, meno ir kitose veiklose, mokytojams padeda 34 ŠMM lėšomis papildomai samdyti mokytojų padėjėjai, mokyklų socialiniai partneriai, tėvai, savanoriaujantys vyresnių klasių mokiniai. Taip pat įsitraukia ir savivaldybės, padedančios užtikrinti visos dienos ugdymui palankias aplinkas, mokinių maitinimą ar kitas reikalingas paslaugas Kol kas tai – bandomasis, vienerių mokslo metų projektas, po jo darysime išvadas, ir, žinoma, tobulinsime“, – pasakojo švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Viceministras sako, yra siekiama, kad apie Visos dienos mokyklos projektą, jo naudą ir galimybes, daugiau sužinotų ir su vaikų ugdymų susiję profesionalai, ir moksleivių tėvai, o tokią galimybę siūlančios mokyklos turėtų keistis gerosiomis praktikomis ir diskutuoti tarpusavyje. Taip pat svarbu suprasti, kuo Visos dienos mokyklos modelis yra pranašesnis už įprastą ir kaip prisideda prie mokinių mokymosi sėkmės, geros mokyklos kūrimo.

Daugiau sužinoti apie Visos dienos mokyklos modelį, jo taikymą, naudą moksleiviams, tėvams bei projekto perspektyvas bus galima lapkričio 23–24 d. kongresų rūmuose „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Mokykla 2018“. Renginio metu pranešimus skaitys pedagogai, psichologai, ugdymo įstaigų vadovai bei daugybė kitų švietimo srities profesionalų.

Božena Zaborovska-Zdanovič
„Litexpo“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė

- Reklama -

Skrandžio skausmas: kodėl atsiranda ir kaip jo išvengti

Skrandis yra vienas iš svarbiausių virškinimo organų, atliekantis pagrindinį vaidmenį maisto perdirbime ir maistinių medžiagų įsisavinime. Skrandžio skausmas pažįstamas daugeliui – bent kartą gyvenime su juo yra susidūręs kone kiekvienas mūsų. Nors dažniausiai skrandžio...

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Juodkrantėje pristato Masačusetso technologijų institute sukurtą, meno ir mokslo sinteze grįstą instaliaciją

Menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai Juodkrantėje pristato Masačusetso technologijų institute sukurtą, meno ir mokslo sinteze grįstą instaliaciją „Ateitybės sala“ Nuo liepos 28 d. Juodkrantės svečiai ir gyventojai Pamario galerijos prieigose gali pamatyti vienų iš tyrimais...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Kodėl ir kaip dovanojame sužadėtuvių žiedus?

Sužadėtuvių žiedas yra daugiau nei tik papuošalas. Jis simbolizuoja svarbų pažadą poros santykiuose. O ar kada pagalvojote, kodėl dovanojame būtent deimantais papuoštus žiedus? Sužadėtuvių žiedų istorija prasidėjo labai seniai, tačiau jų populiarumas stipriai išaugo,...

2021 metų vestuvinių žiedų tendencijos: kas laukia ateinančiais metais?

Galima neabejoti, kad 2021 m. vestuvių tendencijoms įtakos turės Covid-19 pandemija ir 2020 m. karantinas. Šiais metais tūkstančiai jaunųjų ir jaunikių buvo priversti atšaukti ar atidėti savo vestuves, daugelis su mintimi, kad jų 2021...